Kodėl skauda nugarą?
Rizikos faktoriai
Pirmą kartą su nugaros skausmu susiduriama dažniausiai tarp 30 ir 40 metų. Vyresniame amžiuje nugaros skausmas kamuoja vis dažniau. Nugaros skausmai dažnesni mažai fiziškai aktyviems, dirbantiems sėdimą darbą, nesportuojantiems, turintiems viršsvorį žmonėms. Sunkus fizinis krūvis, susijęs su sunkių daiktų kėlimu, nešimu gali sukelti pažeidimus, kurie taps nugaros skausmo priežastimi. Įtakos gali turėti ir nepatogi avalynė, sąnarių susidėvėjimas (skausmai), stuburo iškrypimas jaunystėje ir kiti faktoriai, kurie lemia pernelyg didelį (nefiziologinį) ar netaisyklingą stuburo apkrovimą.
Šios priežastys atrodytų labai paprastos ar net mažai tikėtinos, tačiau ryškus momentinis arba mažiau intensyvus ir ilgalaikis jų poveikis lemia stuburo struktūrų pažeidimus.
Ne mažiau svarbūs ir nuo mūsų nepriklausantys įgimti faktoriai, pavyzdžiui genetiškai paveldimi jungiamojo audinio ypatumai.
Kas yra stuburas?
Žmogaus stuburas yra tarytum ašis, palaikanti visą kūną vertikalioje padėtyje, o vidaus organus tinkamoje anatominėje pozicijoje. Kokioje padėtyje bebūtume, mūsų stuburas nuolat patiria ir laiko apkrovimą.
Stuburą sudaro 32 slanksteliai – 7 kaklo, 12 krūtinės, 5 juosmens, 5 kryžmens, 3 uodegikaulio.
Tarpusavyje slankstelius jungia tarpslanksteliniai diskai, raiščiai, sąnariai.
Stuburo slanksteliai sudaro kanalą, kuriame yra nugaros smegenys. Per angas, susidarančias tarp slankstelių, išeina nugaros nervai, kurie savo atšakomis pasiekia kiekvieną mūsų kūno dalį.
Prie stuburo tvirtinasi gausybė raumenų, kurie dalyvauja judant ir laikant stuburą įvairiose padėtyse, o prie krūtininių slankstelių skersinių ataugų jungiasi šonkauliai.
Kodėl skauda nugarą?
Nugaros skausmas yra pakankamai abstrakti sąvoka, jei bandytume suvokti kiek daug struktūrų gali skaudėti nugaroje. Be to pats skausmas gali būti labai įvairus – jaučiamas tik nugaroje arba kartu plisti į rankas, kojas, krūtinę ar pilvą. Kartais būna taip, kad skausmai atsiradę dėl stuburo problemų, vyrauja net ne pačioje nugaroje, tačiau nuo stuburo nutolusiose kūno dalyse (pvz., kojoje ar rankoje).
Svarbu suprasti, kad nugaros skausmas nėra liga, o ligos simptomas. Nugaros skausmų priežastys įvairios, tačiau dažnai net ir nuodugniai ištyrus ligonį sunku nustatyti tikslią skausmo priežastį.
Viena dažniausių nugaros skausmo priežasčių yra tarpslankstelinių diskų ligos. Viena iš jų – tarpslankstelinio disko degeneracija. Tai reiškia, kad su amžiumi diskas „susidėvi“, tampa mažiau elastingas, suplokštėja (vystosi stuburo osteochondrozė), todėl per tarpslankstelines angas išeinantys nervai tampa blogiau apsaugoti nuo suspaudimo ir sudirginimo, ypač fizinės apkrovos metu. Kitos dažnos disko ligos – disko įplyšimas, išvarža. Iš įplyšusio disko išsiskiria skausmą ir uždegimą sukeliančios medžiagos, o išsigaubęs į stuburo kanalą ar tarpslankstelinę angą diskas gali spausti nugaros smegenis ar nervus. Skausmą gali sukelti tiek pats disko įplyšimas (diskogeninis skausmas), tiek jo sukeltas nugaros nervo uždegimas ar suspaudimas (radikulopatinis skausmas, populiariai vadinamas „radikulitu“).
Neretai skausmą sukelia raumenų pažeidimas. Dėl nepatogios ir netaisyklingos kūno padėties ar staigaus nekoordinuoto judesio galima patempti nugaros raumenis bei stuburą palaikančius raiščius. Patiriantys dažną perkrovimą ar nuolat traumuojami raumenys ima spazmuoti, sukelia nuolatinį, varginantį nugaros skausmą, vadinamą miofasciniu skausmu.
Kitos dažnos skausmo priežastys: stuburo iškrypimas (skoliozė), slankstelių pasislinkimas (listezė), įvairių sąnarių uždegimai (t.y., artritai – osteoartritas, reumatoidinis artritas, ankilozuojantis spondilitas) ar susidėvėjimas, slankstelių lūžimai (dažniausiai dėl traumos ar kaulų išretėjimo – osteoporozės, rečiau dėl vėžio metastazių į slankstelius).
Ne taip dažnai nugaros skausmą sukelia infekcija (kaulo – osteomielitas, disko – discitas), onkologinė liga (skausmas dažniausiai atsiranda, jei auglys ar jo metastazės ima ardyti slankstelį arba spausti nugaros smegenis, nervus).
Kartais nugaros skausmas gali būti tik kitos ligos atspindys. Pavyzdžiui nugarą gali skaudėti sergant inkstų akmenlige, pilvo ertmės ar dubens organų ligomis, esant aortos aneurizmai.
Auksinė taisyklė: laikysena – svoris – mankšta
Reguliari stuburo mankšta yra viena iš geriausių nugaros skausmo profilaktikos priemonių.
Nuolat ir tinkamai atliekami pratimai, stiprinantys pilvo, nugaros ir pečių juostos raumenis, gerina laikyseną, padeda išlaikyti stuburą tinkamoje padėtyje. Tempimo pratimai atpalaiduoja sustingusius raumenis, pagerina kraujotaką juose. Beje, tai vienas iš faktorių, kuris dažniausiai yra ignoruojamas.
Taip pat reikia nuolat puoselėti taisyklingą laikyseną. Jei darbo metu tenka daug sėdėti, nugara turi būti tiesi. Kad neįsitemptų pečių juostos raumenys, rankos turi būti patogioje padėtyje, tinka naudoti atramas rankoms, reikėtų dažniau keisti kūno padėtį. Keliant sunkesnį daiktą nugara turėtų būti tiesi. Negalima kelti sunkių daiktų pasilenkus, visas krūvis turi tekti kojoms.
Svarbus ir kūno svorio vaidmuo – esant viršsvoriui stuburui tenka nuolatinė didesnė apkrova, todėl jis dažniau pažeidžiamas, greičiau „sensta“.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai ūmiai atsiradęs nugaros skausmas aprimsta per kelias dienas ar savaites, nepriklausomai nuo to ar jis buvo kaip nors gydomas ar ne.
Tačiau esant kai kuriems simptomams reikėtų kreiptis į gydytoją:
jei skausmas labai stiprus ir jo nesumažina vaistai, ramybė
jei skausmas per kelias dienas nepradeda rimti
jei jaučiate tirpimą ar „skruzdėlių bėgiojimą“
jei kartu su nugaros skausmu nusilpo (neteko jėgos) galūnė
jei kartu su nugaros skausmu sutriko šlapinimasis arba tuštinimasis
jei skausmas atsirado patyrus traumą
jei kartu su nugaros skausmu ėmėte karščiuoti ar paskutiniu metu netekote svorio
Kaip nustatoma skausmo priežastis?
Pirmiausia gydytojas, apklausdamas ligonį, sužino:
prieš kiek laiko atsirado skausmas, ar jis atsirado staiga ar palaipsniui
kas išprovokavo skausmą – fizinis krūvis, svorio kėlimas, trauma, ar kt.
skausmo lokalizaciją (vietą)
pobūdį (aštrus, bukas, maudžiantis, lyg elektra ir pan.)
stiprumą (vertinama pagal specialias skausmo skales, pvz., skaitmeninę, žodinę ar kt.)
ar skausmas priklauso nuo kūno padėties (skausmas stiprėja/mažėja einant arba gulint)
ar kur nors plinta (pvz. į koją, ranką, krūtinę)
kokiomis gretutinėmis ligomis serga pacientas
kokie buvo padaryti tyrimai
ar buvo taikytas koks nors gydymas ir koks buvo jo efektyvumas
Apžiūrėdamas ligonį gydytojas įvertina laikyseną, lokalų skausmingumą (ties stuburu, raumenyse), raumenų įtempimą, atlieka tam tikrus testus, nurodančius ar gali būti spaudžiami nervai, ar nėra pakitę jutimai, patikrina refleksus, raumenų jėgą ir kitus tyrimus.
Pagal tokį įvertinimą gydytojas nuspręs, ar bus reikalingi kokie nors papildomi tyrimai. Tam tikrų tyrimų pagalba galima matyti stuburą sudarančias struktūras bei aplink esančius audinius ir įvertinti jų pakitimus – tai rentgeno nuotraukos, magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos tyrimai.
Laboratoriniai tyrimai nėra specifiniai, tačiau kai kurie duomenys gali padėti diagnozuoti tam tikras ligas.
Visa ši informacija gali padėti nustatyti skausmo priežastį – ar nugaroje skauda dėl raumenų, dėl stuburo struktūrų pažeidimo, dėl nugaros nervų dirginimo ar dėl vidaus organų veiklos sutrikimo. Deja, kartais, kai skausmai susiję su stuburu ir aplink jį esančiomis struktūromis, tyrimai rodo daug stuburo senėjimui būdingų pakitimų, todėl tikslią priežastį įvardinti sunku. Neretai lėtinio skausmo priežasčių būna kelios.
Ūmus ir lėtinis nugaros skausmas
Skausmas atsiradęs staiga, pavyzdžiui dėl traumos ar pakėlus sunkų daiktą, vadinamas ūmiu. Dažnai staiga atsiradęs ūmus skausmas, staiga ir praeina. Ūmiu laikomas skausmas, kuris tęsiasi trumpiau nei 6 savaites.
Užsitęsęs ilgiau nei 3 mėnesius skausmas vadinamas lėtiniu.
Aštuoni iš dešimties žmonių bent kartą gyvenime yra jautę nugaros skausmą. Kas penktam nugaros skausmas periodiškai pasikartoja. Tai viena dažniausių visuomenės sveikatos problemų. Kas sukelia nugaros skausmus? Kaip jų išvengti?